geležė — gelẽžė sf. (2) 1. pjaunamoji peilio dalis; senas peilis su nukritusiomis kriaunomis: Uždėk kriaunas tai gelẽžei – bus da geras peilis! Slm. Stalavo peilio gelẽžę reikėtų paaštrinti Mrk. 2. nelenkiamas peilis, geležtė: Duonos trupiniais… … Dictionary of the Lithuanian Language
geležėlė — geležė̃lė dkt. Džiaũgiasi kaip geležė̃lę rãdęs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
geležėtas — geležėtas, a adj. (1) DŽ su geležimi: Su savo rendėtiniais brūkliais svadino geležėtus vokiečius nu arklių ir žudė M.Valanč. Prašau ... an jaučio penėto, an barono gervėto, an žąsino geležėto LB271 … Dictionary of the Lithuanian Language
geležėti — geležėti, ėja, ėjo intr. J kietėti, darytis kaip geležiai … Dictionary of the Lithuanian Language
kikenti — kikénti vksm. Kõ kikeni̇̀ kaip geležė̃lę rãdusi?! … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apvilkti — 1 apvil̃kti, àpvelka (apvel̃ka), o K, Rtr, NdŽ, KŽ; Q29, SD1101,110,137, SD305, S.Dauk, Sut, M, LL196 1. intr. velkant paviršiumi aptempti aplink ką: Tuo šniūreliu apvilkti apie trobas ar kitą kokį daiktą ir patį šniūrelį įkasti ten pat į žemę… … Dictionary of the Lithuanian Language
bilstelėti — bìlstelėti, ėja ( ia), ėjo intr. 1. kiek subelsti, subildėti: Ji bìlstelėjo į langą Grž. Kas čia bìlstelėjo? J. Kaip tik kas bìlstelės, tuoj paukštukai žiūri iš gūžtos išsižioję J.Jabl. 2. su bildesiu nukristi: Ant žemės bìlstelėjo raktas,… … Dictionary of the Lithuanian Language
dievažin — dievažìn interj., dievažiñ, diẽvažin nėra žinios, nežinia: Dievažìn, kur jis dabar Gs. Dievažiñ, kur jis išėjo Rmš. Diẽvažin, kur ta geležė bus nusimetusi Grž. ◊ ne dievažìn kur̃ netoli: Ne ką jau mes senieji pasiekėm, ne dievažin kur… … Dictionary of the Lithuanian Language
duonuotas — duonuotas, a adj. (1), duonuotas (1) duoninas, duona apveltas: Rankos duonuotos Lp. Geležė (peilis) visada būna trupiniuota, duonuota Pc. Peilis duonuotas OG183 … Dictionary of the Lithuanian Language
gelažė — gelãžė (dial.) sf. (2) J = geležė … Dictionary of the Lithuanian Language
gelekštė — gelẽkštė sf. (2) 1. geležtė: Kriaunos ir gelẽkštė lenktinio peilio VšR. Duokit man peilį su dviem gelẽkštėm Ss. 2. nelenkiamas peilis, geležė: Išgaišo gelẽkštė, nėra kuom blynai verčia Tvr. Kur padėjai gelẽkštę, man reikia duonos atsiriekt… … Dictionary of the Lithuanian Language
